Trečias Šventosios km

Puntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime, prie Šventosios upės, Penionių miške. Akmens matmenys: 6 m, 4 m ir 1,7 m. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu. 1964 m. gavo geologinio gamtos paminklo statusą, o 1972 m. paskelbtas archeologijos paminklu. Šalia yra archeologinis kultūros paveldo objektas – Pašventupio pilkapiai.

Šlavės atodanga – kairiojo Šventosios intako Šlavės upelio atodanga Anykščių šilelyje, apie 250 m į rytus nuo dviračių kelio tarp Anykščių ir Puntuko akmens, miško masyve. Objektas pritaikytas lankymui: įrengtos kelio nuorodos, sutvirtintas takas šalia vingiuotos Šlavės, atokvėpio vieta, informacinis stendas.

Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, ak

Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio, 2 km į pietryčius nuo Ažuožerių kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m. Įrengtas dviračių takas ir Anykščių šilelio lynų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante esančius Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką.